pakilti

Gyvenimas iš dviejų pusių

Eilėraštis, kuriame atsispindi gyvenimas. Lyg dviejų priešingų gyvenimo siužetų simbolis. Kurį iš jų pasirinkti - spręskite patys. A Aš – prarastos kartos dalis Ir aš atsisakau tikėti, kad Aš galiu pakeisti šį pasaulį. Aš suprantu ir, galbūt, tai jus šokiruos, bet “Laimė jau yra tavyje” - Iš tikrųjų – tai melas. Pinigai suteiks man laimę Ir būdamas trisdešimties aš papasakosiu savo vaikui, kad Jis – ne pati svarbiausia mano gyvenimo dalis. Mano bosas žinos, kad Mano principai: Darbas Svarbiau nei Šeima Paklausykite: Nuo senų laikų Žmonės gyvena šeimomis Bet dabar Visuomenė niekada nebus tokia, kaip anksčiau Ekspertai...

Skaityti daugiau

Apie puikybę

Sakoma, kad puikybė – didžiausia žmonijos rykštė. Tai ji sukelia didžiausius nesutarimus, konkurenciją, karus, intrigas, neapykantą, priešiškumą. Puikybė – tai viena iš daugybės baimės apraiškų. Puikybės pavidalu reiškiasi amžinas žmogaus siekis būti tobulu. Žmogus tarsi suvokia, kad yra apdovanotas dieviškuoju tobulumu, bet jis neteisingai supranta šį tobulumą ir siekia visada būti teisiu, net jeigu taip daro žalą kitiems. Yra dvi puikybės formos: mentalinė ir dvasinė. Mentalinė puikybė – tai požymis tų, kurie galvoja, kad viską žino. Kai tik mes suabejojame jų žinojimu, puikybė ima viršų ir žmogus užsispiria, siekdamas įrodyti savo teisumą. Susidaro įspūdis, kad vienintelis nugalėtojas čia...

Skaityti daugiau

Yra gyvenime žodis REIKIA…

Žodis kaip žodis, niekuo neišsiskiriantis iš kitų lietuvių kalbos žodyne surašytų žodžių, bet po juo slypintys išgyvenimų klodai tikrai verti didesnio dėmesio. Sveikas suaugęs žmogus žiūri į pasaulį ir mato visiškai akivaizdų dalyką – ne taip jau ir retai aplinkybės reikalauja tam tikrų veiksmų. Kartais tai visiškai paprasti veiksmai, tokie kaip indų plovimas, kai švarių spintelėje neaptinkama, darbo sutarties sąlygų, reikalaujančių būti darbo vietoje, paisymas – tam, kad nepasiliktum be pragyvenimo šaltinio. Mes žinome, kad jeigu neplausime indų, vieną dieną nebeturėsime iš ko valgyti, jeigu nesiprausime – dvoksime kaip šeškai ir aplinkiniai palydės mus rūsčiais žvilgsniais ar nemaloniais...

Skaityti daugiau

Kiekviena diena – pirma gyvenime

Kiekviena diena – pirma gyvenime. Gyvenk šią dieną taip, tarsi šiandien gimei iš naujo. Tu turi savo užduotį. Ir ši diena turi savo užduotį. Jeigu tu atversi akis šiai akimirkai – čia ir dabar – pamatysi, kad joje visko pakanka. Ši diena yra ši diena. Tobula ir išbaigta pati savaime. Kiekviena akimirka – pirma tavo gyvenime. Kiekviena akimirka – ir paskutinė tavo gyvenime. Tiesa keičiasi kiekvienu momentu ir tuo pačiu – ji – amžinas gyvenimas. Mokytis - reiškia ieškoti kelio, kas galutiniam rezultate reiškia – ieškoti savęs. Ar gali egzistuoti kelias, nepriklausomai nuo tavęs? Judėti tuo keliu...

Skaityti daugiau

Iš kur kyla noras teisti kitus?

“Lengva nevogti. Dar lengviau – nežudyti. Lengva negeisti savo artimo žmonos. Daug sunkiau – neteisti. Galbūt tai ir yra sunkiausias dalykas. Gal todėl, kad mums neatrodo, jog darome kažką blogo. Pagalvok tik – neteisk! O iš tiesų - “neteisk” – tai visa filosofija.” / S. Dovlatovas "Užrašai" Kas gi yra teisimas? Tai – negatyvus žmonių, jų elgesio, principų, gyvenimo būdo vertinimas. Kai jų gyvenimo matymas nesutampa su mūsų, mes jaučiamės turintys teisę juos nuteisti, pasmerkti. Lyg būtumėm dievai…Kai mes žinome “kaip turi būti”, mūsų pasaulis tampa pakankamai ribotas ir mes negalime suvokti, kad kiti pasaulį mato kitaip. Mes...

Skaityti daugiau

Kur dingsta noras būti Moterim?

“Tu juk mergaitė!” Būtent ši frazė mažosiose deivėse nužudo norą būti Moterim. Tai frazė, metaliniais gniaužtais surakinanti mūsų energiją ir mūsų norus. Ši frazė sukuria rėmus, kurie nulemia, kaip mes gyvensime toliau. Tėvų ir auklėtojų, tariančių “Juk tu mergaitė!” ketinimai - patys kilniausi. Jie tik linki savo mažajai princesei laimės. Bet...

Skaityti daugiau

Brene Brown. Autentiškumas.

Prieš pradėdama savo tyrimą, visada maniau, kad žmonės būna arba autentiški, arba neautentiški. Autentiškumas man reiškė savybę, kurią arba turi, arba ne. Ko gero, daugelis iš mūsų šį terminą vartoja būtent tokia prasme: „Ji labai autentiškas žmogus.“ Tačiau labiau įsigilinusi į savo tyrimą ir pradėjusi darbą su pačia savimi, supratau, kad, kaip ir daugelis geidžiamų charakterio ypatybių, autentiškumas nėra tai, ką mes turime arba neturime. Tai yra įprotis – sąmoningas pasirinkimas, kaip mes norime gyventi. Autentiškumas yra mūsų kasdienių sprendimų visuma. Jis reiškia pasiryžimą būti atviriems ir tikriems, pasiryžimą būti nuoširdiems, pasiryžimą neslėpti savojo „aš“. Kai kurie...

Skaityti daugiau

Ieškotojas…

Ši istorija – apie vieną žmogų, kurį aš pavadinčiau Ieškotoju… Ieškotojas – tai tas, kuris ieško, bet nebūtinai tas, kuris randa. Tai ne tas, kuris būtinai žino, ko būtent jis ieško. Tai tas, kuriam gyvenimas – tai paieškos. Vieną dieną Ieškotojas sunerimo ir pagalvojo, kad reikėtų jam nuvykti į tą tolimą miestą. Ir pradėjo ruoštis kelionei. Jis išmoko įsiklausyti į tuos jausmus, kurie iškildavo iš giliausių jo sielos klodų, todėl, palikęs visus savo reikalus, leidosi į kelionę. Po dviejų dienų kelio dulkėtais takais, Ieškotojas jau galėjo įžvelgti miesto kontūrus. Bet jo dėmesį patraukė sunkiai įžiūrimas žalumos lopinėlis, esantis...

Skaityti daugiau

Du keliai…

“Meilės kelias” ir “baimės kelias”. Šie du keliai – tai atskaitos taškas, padedantis išsiaiškinti, koks yra mūsų gyvenimo pagrindas. Toks atskyrimas reikalingas mūsų logiškai mąstančiam protui, kad jam būtų lengviau suprasti įvykius ir bent kažkiek paaiškinti mūsų sprendimus. Kokie gi šių kelių ypatumai? Meilė nekuria įsipareigojimų. Baimė – tai nuolatiniai įsipareigojimai. Eidami baimės keliu, mes vienus ar kitus dalykus darome todėl, nes privalome. Mes tikimės, kad ir kiti elgsis kažkokiu būdu, nes jie taip privalo elgtis. Mes turime įsipareigojimų, tačiau tuo momentu, kai mums reikia kažką padaryti, mes pradedame priešintis. Ir kuo didesnis pasipriešinimas, tuo didesnė...

Skaityti daugiau

Gyvenimo statusas: atidėtas

Dabar aš žinau, kad įdomiausi ir skaniausi momentai įvyksta tik ČIA ir DABAR…bet anksčiau gyvenau taip, kaip dauguma žmonių…vis atidėliodama gyvenimą ateičiai. Girdėjau gražiai skambančius žodžius “būk čia ir dabar…gyvenk šioje akimirkoje…”. Bet man vis nepavykdavo. Protas nepasidavė įkalbinėjimams ir arė įprastą vagą. Bet vieną dieną tiesiog velniškai pavargau… Mačiau aplink save daug žmonių, daug įvairių istorijų, kurias pasakojo “atidėti gyvenimai”… Pirmoji istorija “Kai aš būsiu generolas…” Mano aplinkoje yra vyrukas. Įdomus žmogus ir, tikriausiai, visai neblogas draugas. Gaila, kad nėra galimybių pažinti jo žmogiškųjų savybių – jis patologiškai užsiėmęs. Jis visa laiką dirba, savaitgalius leidžia biure net...

Skaityti daugiau