pakilti

AMNESTIJA. Pasaka apie baimes.

Žinia apie amnestiją pasklido labai greitai. - Amnestija! Amnestija! – skambėjo kiekvienam kampe. Kaliniai buvo susijaudinę ir kiekvienas puoselėjo slaptą viltį, kad jau šį kartą ateis jo eilė. Prižiūrėtojai saugojo rūsčias minas, bet viduje taip pat tikėjosi, kad šį kartą išleis daugiau, juk kalėjimas buvo perpildytas, kamerų neužteko ir reikėjo daug jėgų tvarkai palaikyti. - Kas gi čia vyksta? Kieno garbei amnestija? – smalsavo jauna ir kvaila Senatvės Baimytė. - Tu čia nemirgėk po akim. Esi čia neseniai, tau dar sėdėti ir sėdėti, jėgas kaupti, dar ir kasas spėsi užsiauginti, - nusišaipė Tamsos Baimė. Ji buvo seniausiai uždaryta šiame...

Skaityti daugiau