pakilti

Pasitikėjimo savimi iliuzija

Prieš kurį laiką aš aptikau, kad viena labai populiari sąvoka man prarado prasmę. Tai – “pasitikėjimas savimi” arba “tikėjimas savimi”. Mano suvokimu, ši sąvoka yra per daug abstrakti ir nelabai aišku, ką ji apskritai reiškia. “Man reikia labiau savimi pasitikėti” arba “man trūksta pasitikėjimo savimi” – apie ką tai? Štai sakoma, kad žmogus atrodo savimi pasitikintis. Kuo pasitiki tas žmogus? Kai pamėgini konkretizuoti šią abstrakčią sąvoką, aptinki viską, tik ne “tikėjimą savimi”. Žmogus gali tikėti savo patrauklumu, tuo, kad jis turi tam tikrus įgūdžius, reikalingus atlikti tam tikrą darbą. Pagaliau, jis gali tikėti tuo, kad jam...

Skaityti daugiau

Visi mes klystame (jūs taip pat…)

Prieš penkis šimtus metų geografai galvojo, kad Kalifornija – tai sala. Gydytojai – kad visas ligas galima pagydyti nuleidžiant kraują. Mokslininkai – kad degimo procese išsiskiria kažin koks flogistonas. Moterys – kad šuns šlapimas lygina raukšles. O ką jau kalbėti apie astronomus – jie apskritai galvojo, kad saulė sukasi aplink žemę. Vaikystėje aš galvojau, kad “vidutinybė” – tai daržovė. Dar daugiau: bijojau, kad mane privers ją valgyti. O dar – kad mano brolis moka teleportuotis, nes jis dingdavo iš uždaryto sandėliuko mūsų močiutės name (vėliau aptikau, kad ten visada buvo langas į kiemą). O dar, kai...

Skaityti daugiau