pakilti

Gyvenimas vaidmenyje

Tiek daug kalbama apie savęs priėmimo svarbą, savo kelio atradimo vertę, apie būtinybę atsisakyti primestų stereotipų ir išlaisvinti individualumą. Šiomis temomis parašyta šimtai knygų ir straipsnių, sukurta ir pravesta daugybė psichologinių seminarų. O kaip tai atrodo realybėje? A STRAIPSNIS AUDIO FORMATU [audio mp3="http://www.108studija.lt/wp-content/uploads/2015/12/Ilona-Tamosiuniene-Gyvenimas-vaidmenyje.mp3"][/audio] A Praktikoje viskas atrodo kiek kitaip. Dažniausiai vietoje savęs pažinimo ir priėmimo įvyksta paprasčiausia dekoracijų kaita. Mini keičiam į maksi, "go-go" – pramoginiais šokiais, įgūdį aistringai vairuoti – įgūdžiu taip pat aistringai siuvinėti kryželiu. Įžūlias "sexy-girl" keičia dorovingos "vedų moterys". Vienas vaidmuo pakeičiamas kitu, sociumo standartai pakeičiami "Vedų" standartais. Bet esmė išlieka ta pati: moteris nepažįsta savęs,...

Skaityti daugiau

Ko būtų gaila?

Vieną dieną pagalvojau: jeigu sužinočiau, kad rytoj - paskutinė mano gyvenimo diena šioje planetoje - ko man būtų labiausiai gaila (jeigu būtų :) )? Pamąstymai - vaizdo įraše. A https://youtu.be/L7hfPuycmPE A [eltdf_separator class_name="" type="full-width" position="center" color="#bbbdc0" border_style="dotted" width="" thickness="" top_margin="" bottom_margin=""] GYVENIME PER DAUG LAUKIMO? 5...

Skaityti daugiau

Mes dar sušoksime tango…

Vieną dieną mes išjungsime išmaniuosius ir išeisime į pasaulį. Tenai mus pasitiks pavasaris ir migloje paskendę žibintai švies tarytum auksiniai jonvabaliai. Susiėmę už rankų, mes eisime šiame matiniame švytėjime, o šviesa susigers į mūsų kūnus ir pasiliks su mumis ilgam. A Vieną dieną mums nusibos draugauti facebook’e ir su draugais mes išvažiuosime prie jūros. Viskas bus tikra: sidabrinės žuvelės, medžiotojos žuvėdros ir smėlio pilys. Bangos prisėlins artyn ir nulaižys mūsų pėdsakus. Na ir tegu. Svarbiausia, kad mes čia buvome. O vidurnaktyje virš balto kranto patekės mėnulis – nepriekaištingai apvalus. Ir staiga dangus užgrius ant mūsų, ir mes būtinai...

Skaityti daugiau

Pasaka apie prisirišimus

- Ei, ką jūs darote? Kam jūs tą virvę man rišate? - Vykdytojai mes. Iš Dangiškosios Kanceliarijos. Dabar čia realybės šou vyks – jūsų norus pildysime. - Tai ir pildykite norus! Man labai smagu bus. Tik ta virvė ką čia veikia? - Mums liepta jūsų norus pildyti tiesiogine šių žodžių prasme. Vat jūs, pavyzdžiui, prie savo vyro labai prisirišusi. Ir svajojate, kad ir jis prisirištų prie jūsų taip pat stipriai. - Ach, na taip, dar ir kaip svajoju. Juk tai mano vyras – vienintelis ir mylimiausias. Šeimoje visi turi būti prisirišę vieni prie kitų, kad neišskiriami būtų. - Tai va,...

Skaityti daugiau

Dainų konkursas

Man vis nedavė ramybės žodžiai, kuriuos išgirdau paskutinės sesijos metu. Aš išėjau iš kabineto, o jie vis sukosi mano galvoje: smulkmeniškas, niekšiškas, egoistas, nuklysti nuo kelio… Galvoje man viskas susimaišė ir visiškai susipainiojo. Kitą dieną atėjau į sesiją su “aiškiai išreikštu ketinimu”, kaip sakydavo Chorche, pratęsti pokalbį. - Chorche, - pasakiau aš. – Tu visuomet gini egoizmą kaip savivertės ir meilės sau (gerąja prasme) rodiklį. Bet praeitą kartą tu kalbėjai apie smulkmeniškumą, ir aš, perėmęs iš tavęs kvailą įprotį tikrinti žodžių reikšmę žodyne, žinoma, radau žodį “smulkmeniškas”. - Ir?...

Skaityti daugiau

Kaip “reikia” gyventi?

Man visada buvo artima “tokio gyvenimo, koks jis yra” idėja. Ne kažkokio įsivaizduojamai teisingo gyvenimo, o to, kuris įvyksta su mumis kiekvieną akimirką. A Mes puikiai žinome, kaip reikia gyventi. Reikia anksti eiti miegoti ir anksti keltis, valgyti sveiką maistą, leisti sau ilsėtis, neprojektuoti, nepykti ant kvailių ir neįsižeisti, gavus agresijos porciją, protingai dirbti su emocijomis, ieškoti ir prašyti pagalbos, nesiteisinti, žinoti savo asmenines ribas ir būtinai žinoti jas teisingai. Jeigu giniesi per stipriai, vadinasi, tau skauda. Jeigu nesigini - nežinai, o jeigu giniesi nuosaikiai - meluoji sau dėl vieno arba dėl kito. A Pripažinsiu, aš galiu prirašyti tonas...

Skaityti daugiau

Jorge Buckay. Kas tu esi?

Aš labai rimtai dirbau su savimi. Palaikomas psichoterapeuto Chorche, įkvėptas noro išsiaiškinti savyje, didžiausią laisvalaikio dalį aš leisdavau svarstydamas apie gyvenimo įvykius, savo jausmus, praeities ir dabarties prisiminimus. Ir kiekvieną kartą aš vis stipriau stebėdavausi, kaip puikiai aš išmokau pažinti save. A Bet ne viskas buvo taip šviesu. Kai kurios mintys, apsigyvenusios mano galvoje, ir ypač - mane užpildančios emocijos, įpūsdavo liūdesį ir nerimą. Tokiomis nuotaikomis aš atėjau pas Chorche tą dieną, kai jis man papasakojo savąją Giovanni Papini pasakos “Kas tu esi?” versiją. A Tuo laikotarpiu aš dažnai skųsdavausi aplinkiniais. Aš nežinojau, kas vyksta, bet buvo pojūtis, kad aplink...

Skaityti daugiau

Tikėk…nežiūrint į tai, ką sako kiti

Į kiekvieno žmogaus gyvenimą pasibeldžia diena, kai tenka iš naujo peržiūrėti vertybes, prioritetus ir patį gyvenimą. Daugelis ignoruoja šį beldimąsi, paskandindami dieną bereikšmiuose žodžiuose, tuščiuose poelgiuose. Lyg stručiai paslepia galvas tikėdamiesi, kad ta diena praeis pro šalį, nepalikdama jokių pėdsakų. Ir kuriam laikui ji išeina, tik nepasako, kada ir kokiomis aplinkybėmis sugrįš…jeigu sugrįš. A Ir tik nedaugelis išdrįsta atidaryti savo duris šiai dienai ir pažvelgti jai į akis. Pamatyti tai, kas atsispindi akių gelmėje, ne visada būna malonu. Pamatyti tai, kad dauguma praeities dienų sukurtos iš svetimų žmonių nuomonių ir sprendimų, atrasti tai, kad tavo gyvenimas –...

Skaityti daugiau