pakilti

NORIU IŠMOKTI…

Kai vasaros naktį tolumoje nuo miesto žibintų sėdėdamas jūros pakrantėje aš žvelgiu į žėrintį žvaigždėmis dangų – aš apmirštu. Beaistrė Visata žvelgia į mane milijardais akių ir mano siela virpa, stebėdama danguje atsiskleidusią bedugnę. A Ir kartais, būdamas akis į akį su šia neaprėpiama bedugne, aš noriu, kad kažkur joje būtų tas, su kuriuo galėčiau pasikalbėti. Atidus pašnekovas, nenorintis manęs nutraukti, neskubantis išsakyti savo nuomonės, nesistengiantis manęs pamokyti...

Skaityti daugiau

Kaip sužinoti savo ateitį?

Kas gi laukia ten – ateityje? Juk smalsu, tiesa? Kiekvienas žmogus nori tikėti, kad tenai bus geriau, nei čia. Kitaip vardan ko kažką daryti, vardan ko stengtis? Pamenat, kai buvom vaikai ir sakydavom “Kai aš užaugsiu…”? Juk tikėjom, kad viskas ir bus būtent taip. O ką sakome suaugę? Ko tikimės? Kai kurie tiesiog plaukia pasroviui, smarkiai nesukdami galvos dėl to. O jei retsykiais ir pasuka, tai vis tiek jokių šansų, kad bus geriau tokioj šaly, su tokia valdžia, su tokiais žmonėmis…Kiti gi planuoja, siekia ir tikisi, kad bus taip, kaip norisi. Bet tikriausiai kiekvienas (arba beveik...

Skaityti daugiau

Mamos patarimai dukrai

Rašytoja, blogerė Toni Hammer savo Facebook’o paskyroje paskelbė laišką, skirtą dukrai. Šis įrašas sulaukė didelio populiarumo ir juo pasidalino daugiau nei dešimt tūkstančių žmonių. O ką apie šiuos mamos patarimus dukrai galvojate Jūs? A Neatsiprašinėk, jeigu gatvėje tave kas nors užkliudys. A Nesakyk “Atsiprašau, kad trukdau”. Tu netrukdai. Tu esi asmenybė, turinti savo mintis ir jausmus, ir esi verta pagarbos. A Neišsigalvok priežasčių, kodėl tu negali susitikti su vaikinu tada, kai tu tiesiog nenori. Tu neprivalai teisintis. Paprasto “ačiū, ne” turėtų užtekti. A Negalvok apie tai, ką tu gali valgyti, būdama tarp žmonių. Jeigu tu išalkai, valgyk tai, ko tu nori. Jeigu tu...

Skaityti daugiau

“NEATSAKINGOS AUKOS” IR “GYVENIMO AUTORIAI”

Kai tenka skaityti straipsnius apie “aukos psichologiją” ar dalyvauti pokalbiuose šia tema, pastebiu vieną ypatumą: apie “aukas” kalbama taip, lyg jos neturėtų nieko bendro su mumis. A Tarytum aplink gyventų kažin kokios ne itin malonios aukos, tik ir besitaikančios užsilipti mums – savarankiškiems ir atsakingiems – ant sprando. O mes juk ne tokie, ne. Ir niekada tokiais nebuvome. O jeigu kada ir buvome, tai jau labai seniai. Tokias “aukas” mes ryžtingai smerkiame ir, reikia- nereikia, vis primename apie tai, kad privalu gyventi savo galva, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir apskritai – viskas šiame pasaulyje priklauso...

Skaityti daugiau

Gyvenimas iš dviejų pusių

Eilėraštis, kuriame atsispindi gyvenimas. Lyg dviejų priešingų gyvenimo siužetų simbolis. Kurį iš jų pasirinkti - spręskite patys. A Aš – prarastos kartos dalis Ir aš atsisakau tikėti, kad Aš galiu pakeisti šį pasaulį. Aš suprantu ir, galbūt, tai jus šokiruos, bet “Laimė jau yra tavyje” - Iš tikrųjų – tai melas. Pinigai suteiks man laimę Ir būdamas trisdešimties aš papasakosiu savo vaikui, kad Jis – ne pati svarbiausia mano gyvenimo dalis. Mano bosas žinos, kad Mano principai: Darbas Svarbiau nei Šeima Paklausykite: Nuo senų laikų Žmonės gyvena šeimomis Bet dabar Visuomenė niekada nebus tokia, kaip anksčiau Ekspertai...

Skaityti daugiau

Septynios istorijos apie Svajones

PIRMOJI ISTORIJA A Vienas žmogus visiškai nemokėjo svajoti. Jis galvojo, kad svajonės – žalinga nesąmonė ir gyveno pagal principą “geriau žvirblis rankoje, nei gervė danguje”. Kai Svajonė nedrąsiai belsdavosi į jo langą, jis piktai pamodavo ranka ir vydavo ją rūsčiu “Škac!”…jis tiesiog negalėjo pakęsti to lengvo plazdenimo ir šnarėjimo. Reikėjo gyventi, dirbti, būti naudingu visuomenės nariu, rūpintis duona kasdienine ir nebuvo laiko įvairiausiems efemeriškiems kliedesiams. Gyveno žmogus “kaip visi”, paseno “kaip visi” ir štai – atėjo atsisveikinimo diena. Gulėjo jis pataluose, o šalia jo nedrąsiai stovėjo visos jo Svajonės. - Kodėl gi aš nugyvenau tokį ilgą ir liūdną gyvenimą? – paklausė...

Skaityti daugiau

Plastinė sparnų operacija. Nebrangiai.

Taip, kaip vikšras tampa drugeliu, taip ir mes praeiname tam tikrus augimo etapus. Susitikę su vidinio nepatogumo, nepasitenkinimo pojūčiu, mes beveik visada keliaujame ta pačia spirale. Beje, bet kuriame etape mes galime sustoti ir gyventi toliau. Vienintelis dalykas, kuris mus stumia į priekį – svarbiausias, taip lengvai aptinkamas, stebint vaikus, ir toks išsibarstęs suaugusiųjų pasaulyje – prasmės paieškos. A Atsikratyti to vidinio nepasitenkinomo, diskomforto mes bandome paprasčiausiais būdais. Mes tiesiog jį neigiame. Juk viskas gerai. Visi taip pat. Mes taip pat gavome į kailį. Ir ką? Išaugom. Vėliau mes pradedame ieškoti kaltų. Tai – vaikystės trauma. Tai -...

Skaityti daugiau

Išeikite laiku…

Išeikite laiku. Namo, net jeigu jūsų niekas ten nelaukia. Išeikite iš žėrinčio vakarėlio, iš svečių be “skonio”, iš netinkamų santykių ir blogų įpročių, iš depresijos ir tamsių minčių, iš skausmingų prisiminimų, išblukusių santykių, jus griaunančių žmonių. Duokite jiems ir sau šansą atrasti tą (o gal ir save), su kuriuo jiems bus geriau, maloniau, ramiau. Ir tokia forma, kurios reikia kiekvienam iš jūsų. Jeigu dėl vienų ar kitų priežasčių jūs nebegalite vienas kitam to duoti, neatimkite vienas iš kito dar vieno bandymo ir vilties atrasti tai kituose santykiuose...

Skaityti daugiau

Anne Lamott. 12 dalykų, kurių mane išmokė gyvenimas…

Mano anūkui – septyneri. Kai jis pabunda gerai nusiteikęs, aš girdžiu: “Žinai, močiute, šiandien gali būti pati geriausia diena mano gyvenime”. O kartais naktį jis ateina pas mane, prisiglaudžia ir virpėdamas klausia: “Močiute, o tu gali susirgti ir numirti? Taip?” Ir tai matydama aš suprantu – taip galima būtų aprašyti daugelio žmonių gyvenimišką patirtį… A GYVENIMAS – TAI MALONIŲ LŪKESČIŲ IR KARČIŲ NUSIVYLIMŲ MIŠRAINĖ...

Skaityti daugiau