pakilti

Antrinė nauda

ARBA KAI NEGALI PAAIŠKINTI, KODĖL NIEKAIP NEPAVYKSTA PAKELTI “PENKTOJO TAŠKO” NUO SOFOS, NORS PRIEŠ PENKIAS MINUTES PLANAVAI TAI PADARYTI… A Psichologijoje yra terminas ANTRINĖ NAUDA. Tai - paslėptas “apdovanojimas”, kurį mes gauname už dažnai nelogišką ir nenaudingą sau elgesį. Tokio “apdovanojimo” pavyzdys galėtų būti nesąmoninga žmogaus liga su realiu tikslu – gauti trokštamą aplinkinių dėmesį ir rūpestį. Dar dažniau “naudingą” bejėgiškumą praktikuoja norintys suversti sunkią pareigų naštą ant svetimų pečių. Siekdami gauti antrinę naudą, jie suvaidina negalinčius ir negebančius, tad aplinkiniams nelieka nieko kito, kaip tik pasiimti visa atsakomybę sau. A Jau ankstyvoje vaikystėje vaikas intuityviai jaučia, kokį vaidmenį reikėtų...

Skaityti daugiau

Kelią nueis tik einantis

Drįstu teigti, kad sveika savivertė – tai ne pagyrų ar kritikos pasekmė. Tai – emocinio intelekto išsivystymo rezultatas. Emocinis intelektas – tai gebėjimas suvokti emocijas ir motyvus, bei mokėjimas juos valdyti. Beje, mokėjimas valdyti gimsta iš suvokimo, bet tikrai ne vietoje jo. A Laukiniai praeities žmonės, negalėdami paaiškinti vykstančių reiškinių prigimties, susigalvodavo visų rūšių dievus ir demonus. Piktieji dievai baudė, todėl jų bijojo. Ir aukojo jiems. Gerieji dievai padėjo ir saugojo, todėl juos stengėsi pamaloninti bei jiems įtikti. Kai tik žmonija perkando, kad žaibas, cholera, gaisrai ar galvijų kritimas turi visiškai natūralias priežastis iš fizikos ir medicinos...

Skaityti daugiau

Keisti mes žmonės…

Bijome mylėti, bet norime, kad mylėtų mus. Bijome išgirsti atvirus atsakymus, bet nuolat užduodame klausimus. Bijome būti nuoširdūs, bet norime, kad kiti būtų nuoširdūs mūsų atžvilgiu. Bijome žengti pirmą žingsnį, bet norime, kad kiti jį žengtų link mūsų. Bijome pasitikėti, bet pykstame, kai kiti nepasitiki mumis. Bijome būti niekam nereikalingi, bet nesaugome mūsų gyvenime esančių žmonių. Bijome žmonių nuomonės, bet patys lengvai teisiame kitus. Bijome vienatvės, bet neįsileidžiame kitų į savo gyvenimą. A Mes sakome “Tu manęs nemyli” tam, kad mus įtikintų, jog yra kitaip. Mes sakome “Man šalta”, kai norime, kad mus apkabintų. Į meilės žodžius atsakome “Aš taip pat”, lyg būtumėm atsakingi už kito...

Skaityti daugiau

Mano dryžuotas gyvenimas

Jis atėjo pas mane pačiu sunkiausiu momentu – kai smulkios nesėkmės, nemalonumai ir kiti nesmagumai pasiekė tokį kiekį, kad susiliejo į vientisą, tamsią ir pabaigos neturinčią juodą juostą. Teisybę sako “Bėda viena nevaikšto”. Tikrai nevaikšto. Atrodo, kad viena smulki bėda užsuka į mano erdvę, apsidairo, pamato, kad čia yra vietos pasilinksminti ir ima šaukti iš pasitenkinimo: “Ei, chebryte, lėkit čia, bus smagu!” O po tokio kvietimo visa gauja pačių įvairiausių bėdų sugarma ir pradeda trypti švelnią mano sielos žolytę. Viską suėdusios ir sunaikinusios, leidžiasi ieškoti kitos aukos, vietoje žaliuojančios vejos palikdamos sutryptą lauką ir šviežiai garuojančias...

Skaityti daugiau

Pasaka apie savęs paieškas

Vieną dieną ji suprato, kad gyvenimas neturi jokios prasmės, nes kažkur pakeliui ji pametė save. O gal net ir nebuvo radusi. Taip ir gyveno – iš inercijos ir įpročio. Jeigu gyvenimas neturi prasmės, reikia kažką keisti. Šį variantą ji ir pasirinko, bet kaip tai daryti, ji nežinojo, o su kuo pasitarti, taip pat nebuvo. Ir todėl liūdėjo, jaudinosi ir blaškėsi. Ji suprato, kad ilgiau tai negali tęstis, nes įtampa sekino. Bet būna juk visokių stebuklų – toks įvyko ir šį kartą. Vieną naktį ji susapnavo keistą sapną. Ją aplankė kiemsargis, nešinas milžiniška šluota, ir priekaištingai linguodamas galva,...

Skaityti daugiau

Norėjote kaip geriau, išėjo kaip visada…?

Kiek galiu save prisiminti, tiek prisimenu ir tą faktą, kad visuomet norėjau gyventi gerai ir gražiai. Ką konkrečiai man tai reiškė, dabar jau net neprisimenu, tik žinau, kad gyvenimas kažkuriame etape nubildėjo į priešingą nei norų ir svajonių pusę. Bum – kaukštelėjo per galvą, o lyg to dar būtų negana, atkišo špygą, sarkastiškai mestelėjęs “Na ir kas, kad norėjai kito? Jei ką, tai gavai būtent tai, ko norėjai...

Skaityti daugiau

Elizabeth Gilbert. Kažkas ne taip.

Vieną dieną aš nuėjau pas terapeutą su keistu klausimu. Man buvo baisu, jog esu sociopatė. Kodėl? Aš galvojau, kad JAUČIU KAŽKĄ NE TĄ. Buvau 30 metų, ištekėjusi ir pagal visus požymius turėjau svajoti apie vaiko gimimą. Juk visos ištekėjusios trisdešimtmetės, ko gero, svajoja apie vaiką. Bet aš nenorėjau turėti vaiko. Mintys apie vaikus man kėlė ne džiaugsmą, o nerimą. Tada aš ir nusprendžiau: tikriausiai, aš – sociopatė! (ir nuėjau pas terapeutą, kad pasitvirtinčiau diagnozę bei išsiaiškinčiau, ką dabar su tuo daryti). Miela moteris rūpestingai man paaiškino skirtumą tarp manęs ir sociopato. “Sociopatas, - pasakė ji, - negeba jausti....

Skaityti daugiau

Apie puikybę

Sakoma, kad puikybė – didžiausia žmonijos rykštė. Tai ji sukelia didžiausius nesutarimus, konkurenciją, karus, intrigas, neapykantą, priešiškumą. Puikybė – tai viena iš daugybės baimės apraiškų. Puikybės pavidalu reiškiasi amžinas žmogaus siekis būti tobulu. Žmogus tarsi suvokia, kad yra apdovanotas dieviškuoju tobulumu, bet jis neteisingai supranta šį tobulumą ir siekia visada būti teisiu, net jeigu taip daro žalą kitiems. Yra dvi puikybės formos: mentalinė ir dvasinė. Mentalinė puikybė – tai požymis tų, kurie galvoja, kad viską žino. Kai tik mes suabejojame jų žinojimu, puikybė ima viršų ir žmogus užsispiria, siekdamas įrodyti savo teisumą. Susidaro įspūdis, kad vienintelis nugalėtojas čia...

Skaityti daugiau

PRIVALAU AR NEPRIVALAU?

PRIVALOTE eiti į darbą? Rūpintis šeima? Slaugyti tėvus? O kur dar garsiai sklandanti idėja apie tai, kad "niekas nieko niekam neprivalo"? Kaip sumažinti "privalau" teikiamą krūvį? Žiūrėkite įrašą. https://youtu.be/GBx7daR89vA A O čia rasite DOVANĄ - įraše žadėtą algoritmą, kaip PRIVALAU pakeisti į NORIU >>> Žemiau komentaruose pasidalinkite savo įžvalgomis, mintimis apie Jūsų gyvenimo PRIVALAU. Bus labai smagu sužinoti, ar naudingas buvo įrašas ir algoritmas. Ačiū už grįžtamąjį ryšį! A A A PARODYKITE MAN, KAD ESATE GYVI :)...

Skaityti daugiau