pakilti

Mano metai. Apie 2016-uosius.

Pasibaigė šventinis šurmulys ir bėgimas, stebuklų laukimas, šviesomis trykštantis dangus ir vėl viskas sugrįžo į savo vėžes. Gyvenimas tęsiasi ir per tą akimirką, kai vieni metai keitė kitus, realybėje niekas nepasikeitė. Nei tiems, kurie ilgai ir tyliai svajojo apie tai, jog nubudę naujųjų metų rytą susitiks su nauja savo gyvenimo versija, nei tiems, kurie vis kartojo, kad “na jau kitais metais tai tikrai…”, nei tiems, kurie vilkėjo raudonai-auksinius drabužius (nes būtent taip rengtis liepė tetulė iš žurnalo puslapių), net ir tiems, buriantiems iš tirščių ar gaidžio plunksnų. Per vieną akimirką niekas nepasikeitė. Visi mes pirmąjį naujųjų metų rytą nubudome toje realybėje, kurią sukūrėme 2016 metais. Ar patiko tai, ką aptikome? Na, tikriausiai kaip kam. Asmeniškai man bendras vaizdas patiko.

Pasibaigę metai man buvo tikrai įdomūs, pilni iššūkių, į kuriuos nėriau stačia galva ir kartais aptikdavau save bepradedančią panikuoti “O, Dieve! Rimtai? Aš sutikau? Aš tai darysiu? Kas dabar bus?”, bet sukaupiau visą drąsą ir ėjau iki galo. Ir nesigailiu, nes visa tai augino mano vidinę jėgą, stiprino mane ir atskleidė tai, ko iki šiol nebuvau aptikusi. Ar daryčiau kažką kitaip, jeigu turėčiau galimybę pragyventi metus iš naujo? Iš esmės, ne. Viską daryčiau taip pat, na, išskyrus kelis epizodus, kurių galėjo ir nebūti, ir tuos kelis dalykus, kurie taip ir liko neįgyvendinti. Nes esu tiesiog žmogus, suvokiantis, kad gali klysti, būti netobulu ir nepadaryti kažko, ką reikėjo padaryti. Juk būtent taip mokausi, augu, tobulėju, ir viskas vyksta tik tam, kad išmokčiau kažką naujo, kad kiekviena diena būtų kitokia, kad ir po metų, nubudusi pirmąjį naujųjų metų rytą, galėčiau sau pasakyti “Ir vis dėlto, tu šaunuolė, mergyt!”

Esu milžiniškai (maždaug kaip iki Mėnulio ir atgal) dėkinga pasibaigusiems metams. Už visas pamokas ir atradimus. Už pasaulį išvydusią knygą, jos skaitytojus ir neskaitytojus. Už daugybę gražių žodžių ir mąstyti verčiančios kritikos. Už padėkas ir tylą. Už darymą ir patingėjimą. Už susitikimų džiaugsmą ir išsiskyrimų liūdesį. Rytinį kavos puodelį. Vakarinius pasivaikščiojimus tyliomis miesto gatvėmis. Dangaus ašaras, riedančias langu. Naktinį žibintą, neleidžiantį tamsai užkariauti kambario net niūriausią naktį. Už kiekvieną atodūsį ir juoko pliūpsnį. Už tai, kad šie metai suteikė galimybę matyti, girdėti ir jausti. Už tai, kad jie buvo būtent tokie.

Dėkoju už tai, kad praėję metai ne kartą priminė tai, ką, regis, žinojau jau seniai…

…Kaip svarbu branginti tuos, kuriuos myli, kaip sunku būti mama “per atstumą”, ypač tomis akimirkomis, kai matai oro uoste tolstantį mylimiausio žmogaus siluetą.

…Kaip viskas yra laikina ir kad nėra nieko savaime suprantamo.

…Bus sunku ar lengva – priklauso tik nuo tavęs.

…Nėra daugiau nieko – tik tai, kas yra, ir tai yra patys geriausi dalykai, kurie galėjo būti, nes tai – pagrindas, ant kurio gali statyti savo ateitį.

…Kad ir kaip būtų baisu – eik, bandyk, daryk, nes tik taip sužinosi, kas yra tavo.

…Svetimos taisyklės neveikia – kiek kartų bandžiau jomis vadovautis, viskas nuėjo perniek, ir tik tai, kas yra mano, kas yra tikra ir nuoširdu, gali būti įdomu ir naudinga pasauliui.

…Veik, daryk, siek savo svajonės, bet tai nereiškia, kad tau viskas ir visada turi patikti. Bus akimirkų, kai norėsi viską mesti, bet tiesiog eik toliau.

…Niekas neprivalo tau dėkoti ar tavęs vertinti. Tiesiog daryk.

…Tu neprivalai vaikščioti su šypsena dvidešimt keturias valandas per parą, imituodama laimę. Juk tu esi žmogus. Jaučiantis, girdintis ir matantis.

…Vienatvėje nėra nieko baisaus. Tai erdvė, kurioje skleidžiasi stebuklai.

…Būk atvira ir tikra. Tu neturi, ką slėpti. Leisk sau būti pažeidžiama. Juk tame yra tavo jėga.

…Už kiekvienos istorijos slypi ilgas ir ne visada rožėmis klotas kelias, todėl prieš kažką teisiant, gerai pagalvok, ar tikrai žinai.

…Nuo to gyvenimo, kurį nori gyventi, tave skiria ne pinigai, ne laikas ir ne aplinkybės, o tavo įpročiai.

…Jeigu viduje jauti prarają, užpildyti ją gali tik pati. Nelauk, kol kažkas ateis ir tai padarys už tave.

…Jeigu nori iš tikrųjų kažką pakeisti, teks įsileisti į savo gyvenimą discipliną ir valią. Be jų – niekaip.

…Mylėk taip, lyg niekada nebuvai įskaudinta, išduota ar palikta. Atsiduok gyvenimui ir žinok – jeigu griūsi, būtinai bus rankos, kurios tave sugaus.

…Nesusireikšmink. Juk taip smagu pasijuokti iš savo kvailysčių.

…Juk viskas tik prasideda!

Apkabinu su meile,

Ilona


Susikurk kitokius metus!

Tęstinė programa “TAVO GYVENIMAS – TAVO TAISYKLĖS”.

DAUGIAU INFORMACIJOS SUŽINOKITE ČIA >>>

Komentarai