pakilti

ATLEISTI TĖVAMS

Dar pamenu tą laiką, kai atleidimas Tėvams atrodė “misija neįmanoma”. Nors aplinkiniai sakė, kad tai privalu padaryti, gyvybiškai būtina, tačiau ta maža sužeista mergaitė niekaip negalėjo sutikti su tokia mintimi. “Kaip galima atleisti tai, kas buvo? Kaip galima atleisti žodžius “Geriau tu būtum negimus”? Kaip galima atleisti už tai, ką esi girdėjusi, ir už tai, kaip su tavim elgėsi?”, - svarstė ji ir visomis jėgomis priešinosi pačiai atleidimo idėjai. Ir kol ji priešinosi, apie jokį atleidimą negalėjo būti ir kalbos. Kai noras susitaikyti su Tėvais kyla iš brandžių apmąstymų ir veržiasi iš pačių giliausių širdies...

Skaityti daugiau

GYVENIMO EPIZODAI. MEILĖ SAU IR PYRAGĖLIAI.

Meilės sau tema, ko gero, galėtų užimti pirmaujančias pozicijas tarp kitų saviugdos temų. Ir tai džiugu, vadinasi, žmonės rūpinasi savimi ir savo gyvenimu. Tačiau gan dažnai (galbūt, net per dažnai) sutinku gan keistų meilės sau interpretacijų, kuriose kažkada labai sėkmingai klaidžiojau ir pati. Todėl dalinuos tekstu, kuris buvo įtrauktas į knygos “Drąsa gyventi” turinį. Skirtumas tik tas, kad šis tekstas – nepaliestas stebuklingos redaktorės rankos, na, ir dar kažkiek panaujintas. Vieną dieną galėjau save pasveikinti atradus stebuklingą būdą išspręsti visus klausimus ir būti laiminga. Kad jau aplink visi tvirtino “mylėk save ir bus tau laimė”, nusprendžiau...

Skaityti daugiau

Mano metai. Apie 2016-uosius.

Pasibaigė šventinis šurmulys ir bėgimas, stebuklų laukimas, šviesomis trykštantis dangus ir vėl viskas sugrįžo į savo vėžes. Gyvenimas tęsiasi ir per tą akimirką, kai vieni metai keitė kitus, realybėje niekas nepasikeitė. Nei tiems, kurie ilgai ir tyliai svajojo apie tai, jog nubudę naujųjų metų rytą susitiks su nauja savo gyvenimo versija, nei tiems, kurie vis kartojo, kad “na jau kitais metais tai tikrai...

Skaityti daugiau

Tikėk…nežiūrint į tai, ką sako kiti

Į kiekvieno žmogaus gyvenimą pasibeldžia diena, kai tenka iš naujo peržiūrėti vertybes, prioritetus ir patį gyvenimą. Daugelis ignoruoja šį beldimąsi, paskandindami dieną bereikšmiuose žodžiuose, tuščiuose poelgiuose. Lyg stručiai paslepia galvas tikėdamiesi, kad ta diena praeis pro šalį, nepalikdama jokių pėdsakų. Ir kuriam laikui ji išeina, tik nepasako, kada ir kokiomis aplinkybėmis sugrįš…jeigu sugrįš. Ir tik nedaugelis išdrįsta atidaryti savo duris šiai dienai ir pažvelgti jai į akis. Pamatyti tai, kas atsispindi akių gelmėje, ne visada būna malonu. Pamatyti tai, kad dauguma praeities dienų sukurtos iš svetimų žmonių nuomonių ir sprendimų, atrasti tai, kad tavo gyvenimas –...

Skaityti daugiau

Apie Kalėdas ir nekalėdinius stebuklus

Artėjant Kalėdoms, vis dažniau prašmėžuoja mintis, kad Kalėdos – tai stebuklų metas. Kaip ir reikia sutikti, juk šis laikas tikrai turi kažką ypatingo. Tačiau kuo dažniau girdžiu tą mintį, tuo stipriau galvoje dūzgia klausimas, o kur gi dingsta stebuklai po Kalėdų? Nejaugi juos išsineša Kalėdų senelis su savo elfais ar elniais? Taip ir matau, kaip sukrauna visus stebuklus į maišus, suverčia į roges ir išdarda nežinoma kryptimi. Netikite Kalėdų seneliu? Jums nepatinka žaisti? O kodėl? Na, bet šį kartą ne apie žaidimus, o apie dingstančius stebuklus. Taigi, kaip pasirodė, niekas stebuklų neišgabena, labai sėkmingai juos...

Skaityti daugiau

Jeigu jaučiatės įstrigę… 9 dalykai, kuriuos verta prisiminti

“Aš nežinau, ką daryti…ir vėl tas pats…jaučiuosi įstrigęs…” Šiuos ir panašius žodžius kažkada ir ne kartą esu sakiusi pati ir ne kartą girdėjau juos sakant kitus žmones. Pažįstama būsena, kai ATRODO, kad viskas veltui, ką bedarytum – atsiremi į tą patį. Rankos nusvyra iki žemės ir atrodo, kad jau niekada nebus kitaip…Ir su tokiais išgyvenimais esame susidūrę tikrai visi ir ne vieną kartą. Tiesa yra ta, kad kiekvienas iš mūsų turi pakankamai jėgų eiti pirmyn, nepriklausomai nuo to, kokios kliūtys gali atsirasti pakeliui. Kiekvienas turi jėgos įgyvendinti didžiausias savo svajones. Kiekvienas turi pakankamai jėgos pasiekti aukščiausių...

Skaityti daugiau

Geriausias tikslas – neturėti tikslo?

Norime mes to ar ne, bet ir šie metai beveik baigiasi. Ir, greičiausiai, kažkurią gruodžio ar sausio dieną atsiversime sąrašą, kurį kūrėme metų pradžioje, ir pažiūrėsime į savo tikslus. Prie vienų išdidžiai padėsime riebų pliusą, o prie kitų – ne mažiau riebų minusą. Ir vėl gilinsimės į tikslų formulavimo principus, ieškosime naujos informacijos apie tikslų siekimą, sudarinėsime naują sąrašą ir sakysime sau “na jau šiais metais tai tikrai…”. Nes išorė garsiai trimituoja, kad būtent taip privalo elgtis sėkmingas ir save gerbiantis žmogus. Tikslų temos nagrinėjimas mane atvedė prie eilinės išvados - kaip ir dauguma temų, ši...

Skaityti daugiau

Kodėl mes nedarome to, ką norime daryti? Valios reikalai.

Tikriausiai ne vieną dieną pradėjote su mintimi “na jau šiandien tikrai pradėsiu: projektą, sportuoti, mokytis X kalbą, rašyti knygą…”, bet atėjus vakarui aptikote, kad taip nieko ir nepradėjote. Nors ir nori, ir puikiai žinai, kad norint kažką padaryti, reikia tiesiog daryti, bet niekaip nepavyksta tai kūno išnešti į lauką, tai paspausti kairiajame (ar dešiniajame) monitoriaus kampe esančio kryžiuko ir palikti “veidaknygės” erdvę, išjungti šimtas dvidešimtos pamėgto filmo serijos ar sustoti likus metrui iki šaldytuvo. Sakai sau “Na, dar dešimt minučių….mmm, na dar vienas šokolado gabalėlis ir viskas…pabaigsiu šią seriją ir tada jau tikrai…”, tačiau net...

Skaityti daugiau

Apie taip vadinamą savivertę ir pasitikėjimą savimi

Vieni žmonės eina per gyvenimą, klumpa ir keliasi, ir vėl eina toliau. Jie vertina save ir žino, kad gali. Tokiems žmonėms klausimai apie savivertę, pasitikėjimą savimi ar savigarbą net nekyla, o pargriuvę, jie tiesiog atsistoja, nusipurto dulkes ir keliauja toliau, nepametę nei pirmojo, nei antrojo, o ir trečiasis lieka su jais. Tačiau yra nemažai tų, kurie, net ir neturėdami tam rimtų priežasčių, nuolat jaučiasi menki ir niekam tikę, įkrenta į savigraužos liūną ir dienas leidžia gailėdami savęs, nematydami nei galimybių, nei kelių kažką pakeisti. Jų galvose sukasi spiečius minčių “aš nesugebėsiu...

Skaityti daugiau

Atsakomybė: madinga idėja ir realybė

Dabar (ir ne tik dabar) daug ir visur kalbama apie atsakomybę. “Prisiimk atsakomybę už savo gyvenimą!”, “Paimk gyvenimo vairą į savo rankas!”, “Tu esi savo gyvenimo kūrėjas!”, - tokie ir panašūs šūkiai skamba erdvėje, susijusioje su tobulėjančia saviugda. Ir taip, atsakomybė – neišvengiama tema kiekvienam, nusprendusiam pakeisti bent mažiausią savo gyvenimo dėlionės dalį. O jeigu bet kurio žmogaus paklausime: “Kas atsakingas už tavo gyvenimą?”, tuoj pat sulauksime atsakymo “Žinoma, kad aš”. Nes taip kažkur skaitėme, taip sako visi mokytojai ir guru. Nes taip reikia galvoti, nes dabar ši mintis “ant bangos”. Bet kai pažiūrime giliau, labai...

Skaityti daugiau