pakilti

KAD LAUKTAS GYVENIMAS NETAPTŲ PRA(…)LAUKTU

Dabar aš žinau, kad įdomiausi ir skaniausi momentai įvyksta tik ČIA ir DABAR, bet anksčiau gyvenau taip, kaip dauguma žmonių, vis atidėliodama gyvenimą ateičiai ir nežinia ko laukdama. Girdėjau gražiai skambančius žodžius “būk čia ir dabar, gyvenk šioje akimirkoje”, bet man vis nepavykdavo. Protas nepasidavė įkalbinėjimams ir arė įprastą vagą.   Nors girdėjau ir patarimą, kad gyvenime nereikia nieko gailėtis, bet tą dieną, kai netikėtai stuktelėjo penkta dešimtis, aš susimąsčiau ir vis dėlto paklausiau savęs “Jeigu sužinotum, moterie, kad rytoj – tavo paskutinė diena šioje žemėje, ko tau būtų labiausiai gaila?” Klausimas labai greitai išblaivė ir...

Skaityti daugiau

Baimė suklysti atima iš mūsų laimę…

“Didžiausia klaida – bijoti suklysti.” Įvairiausios gyvenimiškos situacijos priverčia žmogų nuolat rinktis. Ir labai dažnai už kiekvieno pasirinkimo slepiasi baimė: baimė suklysti, padaryti kažką ne taip, ne tada, ne ten, prarasti, negauti, nusivilti, pakliūti į sudėtingą ar neprognozuojamą situaciją. A Bandydamas apsidrausti nuo visų galimų rizikų ir baimių, žmogus gali taip ir likti be artimų santykių, be pasitikėjimo, be aistros ir be meilės. Dažnai pokyčių baimė sustingdo žmogų ir neleidžia pajudėti iš vietos. O juk permainos – gyvenimo esmė, tai – vienintelis pastovus dalykas Visatoje. Jeigu permainos nebūtų žmogaus prigimties dalis, nebūtų nieko – nei vystymosi, nei gyvenimo. A Mes...

Skaityti daugiau

Kaip „reikia“ gyventi?

Man visada buvo artima “tokio gyvenimo, koks jis yra” idėja. Ne kažkokio įsivaizduojamai teisingo gyvenimo, o to, kuris įvyksta su mumis kiekvieną akimirką. A Mes puikiai žinome, kaip reikia gyventi. Reikia anksti eiti miegoti ir anksti keltis, valgyti sveiką maistą, leisti sau ilsėtis, neprojektuoti, nepykti ant kvailių ir neįsižeisti, gavus agresijos porciją, protingai dirbti su emocijomis, ieškoti ir prašyti pagalbos, nesiteisinti, žinoti savo asmenines ribas ir būtinai žinoti jas teisingai. Jeigu giniesi per stipriai, vadinasi, tau skauda. Jeigu nesigini - nežinai, o jeigu giniesi nuosaikiai - meluoji sau dėl vieno arba dėl kito. A Pripažinsiu, aš galiu prirašyti tonas...

Skaityti daugiau

Tikėk…nežiūrint į tai, ką sako kiti

Į kiekvieno žmogaus gyvenimą pasibeldžia diena, kai tenka iš naujo peržiūrėti vertybes, prioritetus ir patį gyvenimą. Daugelis ignoruoja šį beldimąsi, paskandindami dieną bereikšmiuose žodžiuose, tuščiuose poelgiuose. Lyg stručiai paslepia galvas tikėdamiesi, kad ta diena praeis pro šalį, nepalikdama jokių pėdsakų. Ir kuriam laikui ji išeina, tik nepasako, kada ir kokiomis aplinkybėmis sugrįš…jeigu sugrįš. A Ir tik nedaugelis išdrįsta atidaryti savo duris šiai dienai ir pažvelgti jai į akis. Pamatyti tai, kas atsispindi akių gelmėje, ne visada būna malonu. Pamatyti tai, kad dauguma praeities dienų sukurtos iš svetimų žmonių nuomonių ir sprendimų, atrasti tai, kad tavo gyvenimas –...

Skaityti daugiau

Kaip sužinoti savo ateitį?

Kas gi laukia ten – ateityje? Juk smalsu, tiesa? Kiekvienas žmogus nori tikėti, kad tenai bus geriau, nei čia. Kitaip vardan ko kažką daryti, vardan ko stengtis? Pamenat, kai buvom vaikai ir sakydavom “Kai aš užaugsiu…”? Juk tikėjom, kad viskas ir bus būtent taip. O ką sakome suaugę? Ko tikimės? Kai kurie tiesiog plaukia pasroviui, smarkiai nesukdami galvos dėl to. O jei retsykiais ir pasuka, tai vis tiek jokių šansų, kad bus geriau tokioj šaly, su tokia valdžia, su tokiais žmonėmis…Kiti gi planuoja, siekia ir tikisi, kad bus taip, kaip norisi. Bet tikriausiai kiekvienas (arba beveik...

Skaityti daugiau

Norėjote kaip geriau, išėjo kaip visada…?

Kiek galiu save prisiminti, tiek prisimenu ir tą faktą, kad visuomet norėjau gyventi gerai ir gražiai. Ką konkrečiai man tai reiškė, dabar jau net neprisimenu, tik žinau, kad gyvenimas kažkuriame etape nubildėjo į priešingą nei norų ir svajonių pusę. Bum – kaukštelėjo per galvą, o lyg to dar būtų negana, atkišo špygą, sarkastiškai mestelėjęs “Na ir kas, kad norėjai kito? Jei ką, tai gavai būtent tai, ko norėjai...

Skaityti daugiau

Apie puikybę

Sakoma, kad puikybė – didžiausia žmonijos rykštė. Tai ji sukelia didžiausius nesutarimus, konkurenciją, karus, intrigas, neapykantą, priešiškumą. Puikybė – tai viena iš daugybės baimės apraiškų. Puikybės pavidalu reiškiasi amžinas žmogaus siekis būti tobulu. Žmogus tarsi suvokia, kad yra apdovanotas dieviškuoju tobulumu, bet jis neteisingai supranta šį tobulumą ir siekia visada būti teisiu, net jeigu taip daro žalą kitiems. Yra dvi puikybės formos: mentalinė ir dvasinė. Mentalinė puikybė – tai požymis tų, kurie galvoja, kad viską žino. Kai tik mes suabejojame jų žinojimu, puikybė ima viršų ir žmogus užsispiria, siekdamas įrodyti savo teisumą. Susidaro įspūdis, kad vienintelis nugalėtojas čia...

Skaityti daugiau

Yra gyvenime žodis REIKIA…

Žodis kaip žodis, niekuo neišsiskiriantis iš kitų lietuvių kalbos žodyne surašytų žodžių, bet po juo slypintys išgyvenimų klodai tikrai verti didesnio dėmesio. Sveikas suaugęs žmogus žiūri į pasaulį ir mato visiškai akivaizdų dalyką – ne taip jau ir retai aplinkybės reikalauja tam tikrų veiksmų. Kartais tai visiškai paprasti veiksmai, tokie kaip indų plovimas, kai švarių spintelėje neaptinkama, darbo sutarties sąlygų, reikalaujančių būti darbo vietoje, paisymas – tam, kad nepasiliktum be pragyvenimo šaltinio. Mes žinome, kad jeigu neplausime indų, vieną dieną nebeturėsime iš ko valgyti, jeigu nesiprausime – dvoksime kaip šeškai ir aplinkiniai palydės mus rūsčiais žvilgsniais ar nemaloniais...

Skaityti daugiau