pakilti

Jorge Buckay. Trys tiesos.

Ieškodami tiesos, savo gyvenimo kelyje mes sutinkame įvairiausių idėjų. Jos palaipsniui iškeroja mūsų sąmonėje, kuriam laikui sukurdamos mūsų požiūrio sistemą. Tačiau vėliau dalis šių tiesų nubyra – arba todėl, kad mums jų nebereikia, arba todėl, kad jos neatlaiko mūsų abejonių. O gal todėl, kad nauja, mus užvaldžiusi tiesa, nesiderina su ankstesne ir kovoja mūsų viduje dėl vietos po saule. O gal tiesiog todėl, kad tos tiesos praranda savo svarbumą. Ir mes pasimetame. Bet kokiu atveju, mes pradedame abejoti tais svarstymais, kuriais rėmėmės. Įsivaizduokite, kad paėmę į rankas savo burlaivio šturvalą ir suvokdami visas savo galimybes,...

Skaityti daugiau

ŽMOGUS, KURIS NETIKĖJO MEILE

Ištrauka iš Don Miguel Ruiz knygos “Menas mylėti” Noriu Jums papasakoti seną istoriją apie žmogų, kuris netikėjo meile. Tai buvo niekuo neišsiskiriantis žmogus, toks kaip aš ar jūs. Išsiskyrė jis tik savo požiūriu: buvo įsitikinęs, kad meilės nėra. Žinoma, anksčiau jis ir pats ilgai bandė ją atrasti, ir aplinkinius stebėjo. Didžioji jo gyvenimo dalis praėjo meilės paieškose, kol galiausiai jis padarė išvadą, kad meilės nėra. Kur benueitų, jis būtinai visiems pasakojo, kad meilė – tai tik poetų fantazijos ar religijų išsigalvojimas, skirtas tam, kad galėtų manipuliuoti žmogiškojo proto silpnybėmis ir juos valdyti. Jis sakydavo, kad meilės nebūna...

Skaityti daugiau

Brene Brown. Autentiškumas.

Prieš pradėdama savo tyrimą, visada maniau, kad žmonės būna arba autentiški, arba neautentiški. Autentiškumas man reiškė savybę, kurią arba turi, arba ne. Ko gero, daugelis iš mūsų šį terminą vartoja būtent tokia prasme: „Ji labai autentiškas žmogus.“ Tačiau labiau įsigilinusi į savo tyrimą ir pradėjusi darbą su pačia savimi, supratau, kad, kaip ir daugelis geidžiamų charakterio ypatybių, autentiškumas nėra tai, ką mes turime arba neturime. Tai yra įprotis – sąmoningas pasirinkimas, kaip mes norime gyventi. Autentiškumas yra mūsų kasdienių sprendimų visuma. Jis reiškia pasiryžimą būti atviriems ir tikriems, pasiryžimą būti nuoširdiems, pasiryžimą neslėpti savojo „aš“. Kai kurie...

Skaityti daugiau

Apie pasirinkimus

Kiekvieną kartą, kai mums tenka pasirinkti, vertėtų prisiminti, kad iš tikrųjų mes turime tik du pasirinkimo variantus: pasirinkimą praeities naudai ir pasirinkimą ateities naudai. Pasirinkimas vardan praeities. Tai - pasirinkimas įprastų ir pažįstamų dalykų naudai. Vardan to, kas mūsų gyvenime jau buvo. Pasirinkdami praeitį, mes pasirenkame stabilumą ir žinomus kelius, išsaugodami tikėjimą, kad rytojus bus panašus į šią dieną. Nereikia jokių pokyčių ir jokių pastangų. Visos viršukalnės jau įveiktos. Galima ramiai ilsėtis “ant laurų”. Arba dar variantas – mums blogai ir sunku. Bet žinoma ir įprasta. Ir kas žino…gal ateityje bus dar blogiau… Pasirinkimas vardan ateities. Pasirinkdami...

Skaityti daugiau

Mažos Vilties istorija

Maža Viltis gimė baimėje, tamsoje, neviltyje ir bejėgiškume, tada, kai gyvenimas atrodė nebepakeliamas, rankos nusviro, gerklėję įstrigęs gumulas pradėjo smaugti, o širdį suspaudė pačios blogiausios nuojautos. Nykus ir paniuręs atrodė pasaulis, ir daugelis pasidavė, manydami, kad taip gyventi - nepakeliama. Bet buvo ir kiti – tie, kurie norėjo gyventi ir ieškojo būdų išlikti net ir tokioje atšiaurioje bei kupinoje pavojų vietoje. Būtent jie ieškojo ir rasdavo bent menkiausią atramą Mažoje Viltyje. Viltis buvo labai maža ir trapi, ir buvo visiškai neaišku, kaip jai pavyksta atlaikyti aplink siaučiančias audras bei viesulus, ir tą nežmonišką šaltį, sukausčiusį visas gyvas būtybes....

Skaityti daugiau

Pasitikėjimo savimi iliuzija

Prieš kurį laiką aš aptikau, kad viena labai populiari sąvoka man prarado prasmę. Tai – “pasitikėjimas savimi” arba “tikėjimas savimi”. Mano suvokimu, ši sąvoka yra per daug abstrakti ir nelabai aišku, ką ji apskritai reiškia. “Man reikia labiau savimi pasitikėti” arba “man trūksta pasitikėjimo savimi” – apie ką tai? Štai sakoma, kad žmogus atrodo savimi pasitikintis. Kuo pasitiki tas žmogus? Kai pamėgini konkretizuoti šią abstrakčią sąvoką, aptinki viską, tik ne “tikėjimą savimi”. Žmogus gali tikėti savo patrauklumu, tuo, kad jis turi tam tikrus įgūdžius, reikalingus atlikti tam tikrą darbą. Pagaliau, jis gali tikėti tuo, kad jam...

Skaityti daugiau

Visi mes klystame (jūs taip pat…)

Prieš penkis šimtus metų geografai galvojo, kad Kalifornija – tai sala. Gydytojai – kad visas ligas galima pagydyti nuleidžiant kraują. Mokslininkai – kad degimo procese išsiskiria kažin koks flogistonas. Moterys – kad šuns šlapimas lygina raukšles. O ką jau kalbėti apie astronomus – jie apskritai galvojo, kad saulė sukasi aplink žemę. Vaikystėje aš galvojau, kad “vidutinybė” – tai daržovė. Dar daugiau: bijojau, kad mane privers ją valgyti. O dar – kad mano brolis moka teleportuotis, nes jis dingdavo iš uždaryto sandėliuko mūsų močiutės name (vėliau aptikau, kad ten visada buvo langas į kiemą). O dar, kai...

Skaityti daugiau

5 ŽMOGAUS MOTYVACIJOS KIBIRKŠTYS. Kaip uždegti vidinę ugnį?

Jūs norėtumėte palikti tą vietą, kurioje jaučiatės blogai, kurioje įstrigote. Jūs norėtumėte įgyvendinti savo svajones, pasiekti tikslus ir gyventi taip, kad pabaigoje nebūtų dėl ko apgailestauti. Ir kažkur širdies gelmėse jūs žinote, kad galite daug daugiau. Jūs žinote, kad viduje yra ugnis ir kartais ją jaučiate. Ji pradeda deginti ir nori išsiveržti į išorę, tik jūs nežinote, kaip su ja susijungti ir kaip ją panaudoti. Jūs norėtumėte eiti dienomis ir visiškai atsiduoti kiekvienai akimirkai, jausti kiekvienos galimybės alsavimą ir augti drauge su gyvenimu. Knygos “Kaip gyventi gerą gyvenimą” (“How to live a good live”) autorius Jonathan...

Skaityti daugiau

AMNESTIJA. Pasaka apie baimes.

Žinia apie amnestiją pasklido labai greitai. - Amnestija! Amnestija! – skambėjo kiekvienam kampe. Kaliniai buvo susijaudinę ir kiekvienas puoselėjo slaptą viltį, kad jau šį kartą ateis jo eilė. Prižiūrėtojai saugojo rūsčias minas, bet viduje taip pat tikėjosi, kad šį kartą išleis daugiau, juk kalėjimas buvo perpildytas, kamerų neužteko ir reikėjo daug jėgų tvarkai palaikyti. - Kas gi čia vyksta? Kieno garbei amnestija? – smalsavo jauna ir kvaila Senatvės Baimytė. - Tu čia nemirgėk po akim. Esi čia neseniai, tau dar sėdėti ir sėdėti, jėgas kaupti, dar ir kasas spėsi užsiauginti, - nusišaipė Tamsos Baimė. Ji buvo seniausiai uždaryta šiame...

Skaityti daugiau