pakilti

Stebuklingas rytas arba jeigu aš būčiau fėja…

Stebuklingas rytas – štai apie ką aš svajoju…Kai aš staiga pramerksiu akis ir suprasiu, kad aš – tai visai ne aš, o pati tikriausia fėja! Jeigu aš būčiau fėja, rytais kelčiausi be žadintuvo pagalbos, o su pirmaisiais saulės spinduliais. Pašokčiau iš lovos gaivi ir žvali, nes miegas buvo fantastiškai geras su stebuklingais sapnais, o ne tais košmarais, kurie sapnuojasi vakare pasižiūrėjus serialų ir žinių...

Skaityti daugiau

Kai aplanko stebuklas

Gyveno kartą mergaitė, kuri netikėjo stebuklais. Nuo vaikystės ją mokė, kad galima pasikliauti tik žmogaus protu, tad ji tuo ir patikėjo. Bet stebuklai egzistuoja, nepriklausomai nuo to, tikime mes jais ar ne. Ir kiekvienam yra skirtas net ne vienas, o daugybė pačių įvairiausių stebuklų. Tačiau tik tie, kurie jais tiki, džiaugiasi ir sako “O, stebuklas!”, o mūsų mergaitė sakydavo “atsitiktinumas” arba “na, pasisekė, ir ką?” Kaip galvojate, kurių žmonių gyvenime daugiau džiaugsmo? Teisingai - tų, kurie tiki stebuklais. Juk ir stebuklai, ir džiaugsmas gyvena Širdyje, susikibę už rankų. O Protas…juk jam nereikia emocijų, jam nereikia nei džiaugsmo,...

Skaityti daugiau

Pasaka apie savęs paieškas

Vieną dieną ji suprato, kad gyvenimas neturi jokios prasmės, nes kažkur pakeliui ji pametė save. O gal net ir nebuvo radusi. Taip ir gyveno – iš inercijos ir įpročio. Jeigu gyvenimas neturi prasmės, reikia kažką keisti. Šį variantą ji ir pasirinko, bet kaip tai daryti, ji nežinojo, o su kuo pasitarti, taip pat nebuvo. Ir todėl liūdėjo, jaudinosi ir blaškėsi. Ji suprato, kad ilgiau tai negali tęstis, nes įtampa sekino. Bet būna juk visokių stebuklų – toks įvyko ir šį kartą. Vieną naktį ji susapnavo keistą sapną. Ją aplankė kiemsargis, nešinas milžiniška šluota, ir priekaištingai linguodamas galva,...

Skaityti daugiau

Kregždės ir vištos

Kartą kregždės, skrisdamos į pietus, nutūpė atsipūsti medyje, po kuriuo buvo vištidė. Kregždutės ėmė aptarinėti, kaip smagu bus joms pietuose, kaip ten gera ir šilta. Jų pokalbį nugirdo viena višta. Ilgai klausėsi šių nuostabių pasakojimų ir kai kregždutės nuskrido, ji pagalvojo: “Noriu ir aš į pietus! Juk smagu būtų. Kuo aš blogesnė už kregždes? Sparnai vietoje, plunksnų yra ir viskas taip, kaip ir turi būti.” Taip pagalvojusi, višta tvirtai nusprendė skristi į pietus. Jos palydėti susirinko visa palaikymo komanda. Juk jų vištidės istorijoje tokio įvykio dad nebuvo. Višta sukaupė visą drąsą, užsirioglino ant tvoros, pasisuko į...

Skaityti daugiau

Kaip jaunuolis laimės ieškojo

Žmogelis pakvietė sūnų ir pasakė: - Sūnau, aš jau greitai mirsiu ir noriu, kad tavo gyvenimas būtų laimingas. - Pasakyk man, ką gi man reikia padaryti, kad būčiau laimingas? – paklausė sūnus. - Keliauk į pasaulį, apsižvalgyk, ir sužinosi atsakymą, kaip rasti laimę. Mirus tėvui, jaunuolis susiruošė ir iškeliavo. Ilgai ėjo ir priėjęs upę pamatė: upės krante ganosi senas, nukriošęs ir alkanas arklys. - Kur tu eini, jaunuoli? – netikėtai prabilo arklys. - Einu aš laimės ieškoti. O gal tu žinai, kur ją rasti? - Paklausyk…štai ką aš tau papasakosiu, - atsakė arklys. – Kai aš buvau jaunas, visi manimi džiaugėsi, rūpinosi,...

Skaityti daugiau

Nužudyti viltį

Gyveno kartą Išminčius, pas kurį žmonės eidavo patarimų. Išminčius gyveno atsiskyręs, nesižarstė žodžiais, dažnai kalbėdavo mįslėmis, bet kiekvienas atėjęs išsinešdavo atsakymą į savo klausimą. Kartą pas Išminčių apsilankė moteris. Susikaupusi, įsitempusi, žvilgsnį įbedusi į žemę, tarytum tenai, po kojomis, buvo kažkas, ką ji norėjo sutrypti. - Aš susilaukiau vaiko ir jis serga. Sako, kad liga įgimta ir jos pagydyti neįmanoma. Bet aš girdėjau, kad tavo išmintis daro stebuklus. Aš viliuosi, kad tu padėsi ir man. Juk viltis miršta paskutinė. Pasakyk, ką man padaryti, kad mano vaikas pasveiktų? - O ką tu pasiruošusi dėl to padaryti? – paklausė Išminčius. -...

Skaityti daugiau